Rudens darbai sode: kaip pasiruošti žiemai?

Rudens darbai sode: kaip pasiruošti žiemai?

Kontrolinis sąrašas: Sodo priežiūra rudenį

Ką daryti?

Sodinkite. Vaismedžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus. Geriausia rinktis augalus su uždara šaknų sistema, kurie buvo auginti vazonuose. Tinkamai pasodinti augalai ateinantį pavasarį neabejotinai suvešės itin gausiai. Augalai tik iškasti iš dirvos ir persodinti gali prigyti sunkiau, tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, rožės. Rudenį pasodintos rožės jau artimiausią sezoną džiugins žiedais, kai tuo tarpu pasodintos pavasarį adaptuosis ilgiau. Rugsėjo pabaigoje patartina sodinti tulpių, hiacintų bei narcizų svogūnėlius. Taip pat tinkamas metas sodinti braškes, serbentus, kriaušes, obelis. Krūmai turėtų įsišaknyti iki spalio mėn. pabaigos. Svarbu, kad augalai tvirtai įleistų šaknis dar žemei neįšalus.

Tręškite. Sėkmingam gėlynų vešėjimui užtikrinti reikalinga maistinga dirva. Augalai per vasarą iš dirvos „išsiurbia“ kenksmingas medžiagas, tad prieš sodinant gėlių svogūnėlius ar dalinant daugiamečių gėlių kerus, būtina ją patręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis. Jeigu savo gėlyne auginote daug vienmečių gėlių, daugelis jų rudenį atrodo nebe taip gražiai, taigi jas rekėtų išrauti ir krauti į komposto krūvą. Vis dėlto, kai kurie vienmečiai augalai, tokie kaip žilė iki pat rudens pabaigos išlaiko savo grožį, tad belieka tik mėgautis. 

Liekite vandeniu. Svarbu pasirūpinti, kad rudenį daugiamečiai augalai, medžiai ir krūmai gautų pakankamai drėgmės. Neseniai pasodintų augalų šaknų sistema nėra pakankamai įsitvirtinusi, todėl juos būtina reguliariai laistyti. Jei 2,5 - 5 cm. storio paviršinis žemių sluoksnis sausas, augalą reikia palaistyti. Amžinai žaliuojantiems augalams žiemą vis dar reikia drėgmės, todėl juos būtina gausiai laistyti iki žemei įšąlant. 

Nugrėbkite lapus. Pašalinkite lapus, kad jie nenustelbtų augalų. Svarbiausia, kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai, pradėję irti pakenks vejai, ji išpliks, todėl pavasarį teks daugiau dėmesio skirti vejai atgaivinti. Tačiau jeigu lapai nukrenta gėlyne ar darže, nieko baisaus – ilgainiui jie suirs ir netgi pamaitins dirvą. Nugrėbti lapai gali būti kompostuojami – vėliau jie bus puikus augalų maitinimosi šaltinis. Atlikti tyrimai rodo, kad daugumos kompostuojamų medžių lapų sudėtyje yra iki dviejų kartų daugiau mineralų nei mėšle. Kad kompostas būtų kokybiškesnis, galima jį maišyti su kitomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip išrauti gėlyno augalai, daržovių lupenos, vaisių žievelės, kiaušinių lukštai. Jeigu jūsų sodo gyvatvorė yra lapuočių, lapus nuo vejos galite sugrėbti ar supūsti specialiu lapų pūstuvu po ja, taip pamaitindami dirvą.  

Mulčiuokite. Ruduo – tobulas metas augalams mulčiuoti. Jei tai darysite būtent dabar, apsaugosite augalų šaknis nuo temperatūros pokyčių ir išlaikysite žemėje esančią drėgmę šaltuoju metų laiku. Berkite 5 - 7 cm. naujo mulčio sluoksnį aplink krūmus, medžius ir kitus daugiamečius augalus. Svarbu neleisti mulčiui kontaktuoti su augalo stiebu ar kamienu. Dėl to patartina palikti aplink augalą apvalų plotą orui cirkuliuoti ir drėgmei garinti. Nepamirškite, kad per didelis mulčio kiekis augalui atneš daugiau žalos nei naudos.

Pasirūpinkite veja. Nors ir nebe taip intensyviai, tačiau veja ir toliau vis dar auga, todėl ją reikėtų ir toliau pjauti. Rekomenduojama palikti ją vidutinio aukščio, maždaug apie 10 cm., nereikėtų jos nušienauti pernelyg trumpai, nes šaknys turi įsitvirtinti bei pasiruošti peržiemojimui. Paskutinis vejos pjovimas priklauso nuo to, kada atkeliauja šalčiai. Buvo metas kada paskutinis vejos pjovimas buvo atliekamas spalio pabaigoje, vėliau laikas prasitęsė net iki lapkričio. Taip pat svarbu išrauti nepageidaujamas piktžoles bei patręšti universaliomis trąšomis. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos.

Ko nedaryti?

Nešalinkite žiedynų ir žiedynkočių. Kai kurių augalų, tokių kaip pvz. ežiuolės, nužydėjusias galvutes reikia pašalinti. Tačiau kitų augalų žiedynai ar žiedynkočiai, taip pat krūmai, turintys mažas uogeles, kaip pvz. erškėtrožės, šaltalankiai, šermukšniai paliekami per žiemą paukščiams maitintis. 

Nepalikite veją dengiančio storo lapų sluoksnio. Per daug lapų užgožia veją, todėl patartina lapus surinkti arba išgrėbstyti ir išpurenti, suploninant jų sluoksnį.

Labai svarbu ant vaismedžių (vėlyvųjų veislių) nepalikti kabančių obuolių, kriaušių puvėsių, nes medžiui tai yra našta ir gali būti ligų užkratas. 

Taip pat svarbu po rudeninio derliaus pašalinti visų augalų likučius darže, o dirvą perkasti bei permaišyti su kompostu. Jei turite šiltnamį, jam reikės skirti daugiau dėmesio, kadangi dažniausiai šiltnamyje auginame tas pačias daržoves, ten nevyksta sėjomaina, tad pagrindinis darbas, kad sulauktume geresnio derliaus -atnaujinti dirvą. Prieš žiemą patariama gerai sudrėkinti šiltnamyje esantį dirvožemį, ir jį sulaistyti. Į uždengtą uždarą šiltnamį labai sveika žiemą įmesti sniego. 

Negenėkite medžių ir krūmų. Prisiminkite, kad ruduo nėra pats geriausias metas medžiams ir krūmams genėti. Genėdami skatinate augimą, o nauji medžių ir krūmų dariniai iki žiemos jau nespės sutvirtėti, todėl bus itin pažeidžiami. Medžius genėkite žiemą, kai jie snaudžia. Jei genėdami pašalinsite pavasarinius žiedų pumpurus, ateinančiais metais žiedų nesulauksite. Taigi, tinkamiausias metas augalams genėti – po pavasarinio žydėjimo.

Nepalikite lauke temperatūrai neatsparių vazonų. Moliniai vazonai nemažai kainuoja, todėl būtų gaila užėjus šalčiams jų netekti. Jeigu vazonuose esanti žemė įšals, ji išsiplės, o vazonas neišvengiamai suskils. Geriausia iš molinių vazonų žemes iškratyti, o pačius vazonus žiemą laikyti garaže. Žinoma, galima išmėginti jų atsparumą, tačiau kažin ar pavasarį džiaugsitės tokių eksperimentų rezultatais.

Neleiskite piktžolėms daugintis. Nors šis faktas atrodo akivaizdus, kartais piktžolės būna puikiai pasislėpusios. Atidžiai apžiūrėkite sodo ar kiemo kampelius. Šis mažytis darbelis neabejotinai leis ramiai džiaugtis nauju sezonu.